Komercinių gėrimų vitrinų šaldymo pajėgumų skaičiavimo vadovas

„Bose, šis 300 W aušinimo galios modelis jums visiškai pakaks!“ „Rinkitės 500 W – vasarą jis greičiau atvėsina!“ Ar pirkdami gėrimų vitrinas dažnai susipainiojate dėl pardavėjų „techninio žargono“? Pasirinkite per mažas vitrinas ir gėrimai vasarą tinkamai neatvės, atbaidydami klientus. Pasirinkite per dideles vitrinas ir jūsų elektros sąskaitos išaugs – grynas pinigų švaistymas.

Šiandien aptarsime gėrimų vitrinų aušinimo pajėgumo apskaičiavimo formulę. Nereikia suprasti sudėtingų principų – tiesiog žingsnis po žingsnio vadovaukitės formule ir pavyzdžiais. Net pradedantieji gali tiksliai patenkinti savo poreikius.

I. Pirmiausia supraskite: kodėl turite tiksliai apskaičiuoti aušinimo galią?

Aušinimo galia yra vitrinos „aušinimo galia“, paprastai matuojama vatais (W) arba kilokalorijomis per valandą (kcal/h), kur 1 kcal/h ≈ 1,163 W. Tikslus skaičiavimas atlieka du pagrindinius veiksmus:

• Venkite „perkrovos“: pavyzdžiui, vasarą, kai dažnai atidaromos parduotuvės durys, nepakankamas aušinimo pajėgumas neleidžia šaldymo kamerai pasiekti optimalios 3–8 °C temperatūros (idealios gėrimų laikymo temperatūros). Gazuoti gėrimai praranda putojimą, sultys lengvai genda, todėl prarandate pinigus.
• Venkite „pertekliaus“: 20 kvadratinių metrų parduotuvė, be reikalo įsigydama 500 W didelės talpos vitriną, kasdien iššvaisto 2–3 papildomus kWh, padidindama metines elektros energijos sąnaudas šimtais – visiškai nereikalinga.

Svarbiausia išvada: didesnė aušinimo galia ne visada yra geresnė – svarbiausia „atitikti paklausą“. Sutelkite dėmesį į tris pagrindinius kintamuosius: vitrinos tūrį, darbo aplinką ir durelių atidarymo dažnumą.

II. Pagrindinė formulė: 3 žingsniai tiksliam aušinimo pajėgumui apskaičiuoti (net pradedantieji gali tai įvaldyti)

Nereikia įsiminti sudėtingų termodinamikos principų – tiesiog atsiminkite šią praktišką formulę: Šaldymo galia (W) = Vitrinos tūris (L) × Gėrimo tankis (kg/L) × Savitoji šiluminė talpa (kJ/kg·℃) × Temperatūros skirtumas (℃) ÷ Aušinimo laikas (h) ÷ 1000 × Pataisos koeficientas

Išsiaiškinkime kiekvieną parametrą žingsnis po žingsnio, naudodami kaip pavyzdį „1000 litrų talpos parduotuvės vitriną“:

1. Fiksuoti parametrai (taikomi tiesiogiai, jokių pakeitimų nereikia)

2. Kintamųjų parametrai (užpildykite pagal savo realią situaciją)

• Vitrinos tūris (l): tai gamintojo nurodyta „talpa“, pvz., 1000 l, 600 l. Tiesiog nukopijuokite nurodytą vertę.
• Temperatūros skirtumas (°C): aplinkos temperatūra – tikslinė temperatūra. Tarkime, kad vasaros kambario temperatūra yra 35 °C (kraštutiniausias atvejis), tikslinė temperatūra yra 5 °C (optimalus gėrimo skonis), taigi temperatūros skirtumas = 35 – 5 = 30 °C.

3. Įrašykite į skaičiavimo formulę (kaip pavyzdį naudodami 1000 litrų talpos parduotuvės vitriną)

Šaldymo galia (W) = 1000 l × 0,95 kg/l × 4,0 kJ/kg·℃ × 30℃ ÷ 2 h ÷ 1000 × 1,2 (korekcijos koeficientas) Žingsnis po žingsnio skaičiavimas: ① 1000 × 0,95 = 950 kg (bendras gėrimų svoris spintoje) ② 950 × 4,0 × 30 = 114 000 kJ (bendra visų gėrimų atvėsinimui reikalinga šiluma) ③ 114 000 ÷ 2 = 57 000 kJ/h (reikalingas šaldymo galia per valandą) ④ 57 000 ÷ 1000 = 570 W (bazinė aušinimo galia) ⑤ 570 × 1,2 = 684 W (galutinė aušinimo galia; korekcijos koeficientas paaiškintas vėliau)

Išvada: Šiai 1000 litrų talpos mažmeninės prekybos vitrinai vasarą reikia maždaug 700 W aušinimo galios. 600 W yra šiek tiek nepakankama, o 800 W – nežymiai per didelė, bet patikimesnė.

III. Pagrindinis papildymas: Kaip nustatyti korekcijos koeficientą?

Aukščiau pateiktas skaičius „1,2“ nėra pridėtas savavališkai; jis koreguojamas atsižvelgiant į faktinius naudojimo scenarijus. Skirtingos situacijos atitinka skirtingus koeficientus. Pasirinkite tiesiogiai, remdamiesi šiais punktais:

• Pataisos koeficientas 1,0–1,1: prekybos centrų vitrinos (retas durų atidarymo dažnis ≤20 kartų per dieną), oro kondicionavimo patalpos (aplinkos temperatūra ≤28 °C), tiesioginio aušinimo modeliai (gera izoliacija).
• Pataisos koeficientas 1,2–1,3: Mažos parduotuvėlės (dažnas durų atidarymas ≥50 kartų per dieną), nekondicionuojama aplinka (aplinkos temperatūra ≥32 °C), oru vėsinami modeliai (linkę prarasti šaltą orą).
• Pataisos koeficientas 1,4–1,5: aukštos temperatūros regionai (vasaros aplinkos temperatūra ≥38 °C), lauko prekystaliai (tiesioginės saulės šviesos), vitrinos šalia šilumos šaltinių (pvz., šalia orkaičių ar šildytuvų).

IV. Modelių pasirinkimo palyginimo lentelė skirtingiems scenarijams

V. Įspėjimai apie spąstus: 2 dažniausiai pasitaikantys pardavėjų naudojami triukai

1. Nurodant tik „Įvesties galią“ be „Aušinimo galios“: Įvesties galia rodo vitrinos elektros energijos suvartojimą, o ne jos aušinimo galią! Pavyzdžiui, esant tokiai pačiai 500 W įvesties galiai, kokybiškas prekės ženklas gali pasiekti 450 W aušinimo galią, o prastos kokybės prekės ženklas – tik 350 W. Visada prašykite pardavėjo pateikti „Aušinimo galios bandymo ataskaitą“.
2. Išpūsti aušinimo galios rodikliai: pavyzdžiui, įrenginys, kurio faktinė aušinimo galia yra 600 W, gali būti pažymėtas kaip turintis „didžiausią 800 W aušinimo galią“. Didžiausios vertės yra momentiniai rodmenys ekstremaliomis sąlygomis ir yra nepasiekiamos įprasto veikimo metu. Rinkdamiesi atkreipkite dėmesį tik į „vardinę aušinimo galią“.

Atminkite 3 pagrindinius principus

1. Didesnė talpa reiškia didesnę aušinimo galią: kiekvienas 100 litrų talpos padidėjimas padidina aušinimo galią maždaug 50–80 W. 2. Karštesnė aplinka ir dažnas durų atidarymas reikalauja papildomos talpos: prie apskaičiuoto rezultato pridėkite bent 10 % buferio. 3. Pirmenybę teikite 1 klasės energijos vartojimo efektyvumui: esant tokiai pačiai aušinimo galiai, 1 klasės efektyvumas kasdien sutaupo 1–2 kWh, palyginti su 5 klasės efektyvumu, o pirkimo kainos skirtumą padengiamas per šešis mėnesius.